birbti

bir̃bti, -ia, -ė 1. intr. R, K, Kal birbyne dūduoti: Jis bir̃bia ant kulinės J. Čigonai birbynėm bir̃bė ir šokinėjo Krns. ^ Kam pūsi, kad nebirba Sim. 2. intr. zirzti, bimbti: Musė prisikabinusi bir̃bia Ut. Sparvos bir̃bdamos lakioja Nm. Bitė bitelė ... birbia šilely N19. Storai birbdamas praskrido nakties vabalas A.Vien. Paukštis birbdamas (spurgdamas) lek MitI50. Bir̃bė kulkos kaip bitelės J.Jabl. ║ gurgti: Kaip pilvas bir̃bs, nebus kada ir linksmintis Ds. 3. intr. terškėti, birbiant suktis; birbiant važiuoti: Muzikantai rėžia, net langai birbia Žem. Girdėt, jau jų mašinėlė (kuliamoji) bir̃bia Gs. Bir̃bia ratelis Rm. Špulia rately ėmė bir̃bti Rd. O siuvamoji mašina paleista tik birbia, tik zirzia bildėdama I.Simon. | Kas ten keliu bir̃bia? Pc. Kai tik švita, žmonės pradėjo bir̃bt (važiuoti) į miestą Srv. 4. intr. Sv paskui bėgioti, lakstyti: Kai ji paskui vyrą bir̃bia, tai jis negeria Plv. 5. intr. mykti, bliauti: Karvės bir̃bia pusbalsiu, kad ėsti nor, o bliauna visu balsu J. Karvė bir̃ba, gerti must nora Ms. Žaloji, žiūrėdama į šieną, bir̃bia Skr. Tik antrądien išgirdo beieškodami jautį pirtyje birbiantį BsV155. ^ Birbia kaip avis, į uodegą įkirpta KrvP(Ut). 6. intr. Dkk urgzti: Šuva vis bir̃bia bir̃bia Všn. Šuva bir̃bia kaikinamas Š. Bir̃bia kaip šuva, per uodegą gavęs Ut. 7. intr. šnek. verkti, zurnyti: Pasupk vaiką, jau pradėjo bir̃bti Jž. Kai tik vaikai žino, kad cukraus turiu, tai ir bir̃bia paskui vaikščiodami Brt. Bir̃ba i bir̃ba Jonas: „Nupirk man armonikikę“ Kv. Bir̃bė bir̃bė, kol gavo Gršl. 8. intr. šnek. barti, rėkti, pykti: Anys ant manęs nuo perniai metų bir̃bia Trgn. Tėvas jūsų kogi visą laiką bir̃bia? Užp. 9. tr. Š šaukiant „bir“ varyti (kiaules) namo: Kiaules bir̃bia namo Šk. 10. tr. šnek. eikvoti (turtą): Jei tep bir̃bsi, tai ne ilgam bus tų pinigų Vlkv. \ birbti; apibirbti; atbirbti; išbirbti; nubirbti; pabirbti; parbirbti; prabirbti; pribirbti; subirbti; užbirbti